Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) konstitucijoje pažymima: „Sveikata yra suvokiama kaip visiškos fizinės, dvasinės bei socialinės žmogaus gerovės būsena, o ne tiktai padėtis, kuomet nesergama liga ar neturima jokios negalios“.
Lietuvoje, kai kalbama apie sveikatą, žmonės pradeda galvoti apie ligas ir gydytojus. Ir tai labai klaidina Lietuvos visuomenę, kada bandoma sveikatą priskirti tik gydytojų ir ligoninių specialistų atsakomybei. Tikrovė yra kitokia. Už nelaimingus atsitikimus gatvėse, traumas ir avarijas pirmiausia atsako ne Sveikatos apsaugos, o Susisiekimo ministras. Už vaikų ir suaugusių nutukimą atsako Žemės ūkio ir Ekonomikos ir inovacijų ministrai. Už alergijas, plaučių sunkius susirgimus atsako Aplinkos ministras, nes žmonės kvėpuoja nešvariu oru, ypatingai didžiųjų miestų automobilių kamščiuose. Už alkoholio, tabako prekybą atsako Ekonomikos ir inovacijų, Finansų ir Užsienio reikalų ministrai. Už tai, kad vaikai, jaunuoliai augtų sveikai atsako Švietimo, mokslo ir sporto bei Socialinės apsaugos ir darbo ministrai. Už nusikaltimus padarytus girtaujant, nelaimingus atsitikimus atsako Vidaus reikalų ir Teisingumo ministrai.
Mes visi sveikiname vieni kitus, kai linkime sveikatos. Kai linkime sveikatos, linkime fizinės, dvasinės ir socialinės gerovės vieni kitiems. Ir čia būtina pakartoti LR Konstitucijos 53 str. dalį „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“. Štai kodėl mes, socialdemokratai, pasisakome už sveikatą visose Vyriausybės politikos sektoriuose ir visose ministerijose. Mes puikiai suprantame, kad žmonės labiau pergyvena dėl ligų ir susirgimų ir ne visada plačiau susimąsto dėl sveikatinimo politikos tikslų. Tačiau liga yra tiktai pasekmė tiek įgimtų ir įgytų veiksnių, tiek žalingų aplinkos faktorių ir nesveikos gyvensenos.
Konstitucijos 53 straipsnyje taip pat aiškiai apibrėžta valstybės atsakomybė gydant ligas: „Valstybė… laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus“. Šioje vietoje ypatingas vaidmuo tenka Sveikatos apsaugos ministrui, gydymo įstaigų tinklui ir medikų bendruomenei. Ir čia mes kalbame apie ligonines, šeimos gydytojus, pacientų eiles, vaistų kainas, medicininę aparatūrą ir kitus dalykus. Tačiau, jei mes neinvestuosime į sveikatinimo politikas visuose kituose sektoriuose, mes niekaip negalėsime sumažinti žmonių sergamumą chroninėmis ligomis ir kitais negalavimais. Ir čia svarbu dar kartą pabrėžti vieną konstitucinį reikalavimą: „Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką“. Kaip ir valstybei rūpinantis sveikata, taip ir gydant ligas, konstituciniai valstybės įsipareigojimai Lietuvos žmonėms iki galo nėra išaiškinti ir įgyvendinti, todėl gerovės valstybės aspektu laikas tai išspręsti – ir teisiškai, ir finansiškai.
Mes siūlome sveikatos apsaugos sistemos viziją, kurioje visiems sistemos dalyviams – ir pacientams, ir medikams – numatytas svarbus vaidmuo, o kokybiška ir prieinama sveikatos priežiūra užtikrinama per adekvatų finansavimą, skaidrų ir kompetentingą paslaugų organizavimą, rūpinimąsi medikais bei maksimalų pacientų įgalinimą tiek dalyvauti sprendimų priėmime, tiek prisiimti atsakomybę už savo sveikatą
Mūsų tikslas – greita ir efektyvi sveikatos priežiūra visoms gyventojų grupėms – ne tik didžiųjų miestų, bet ir regionų gyventojams. Skirsime dėmesį labiausiai pažeidžiamoms grupėms: ir stiprinant jų sveikatą, apsaugant nuo susirgimų, ir užtikrinant geresnį sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistų prieinamumą. Matydami didžiulius sveikatos netolygumus, spręsime ne tik sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės problemas, tačiau dirbsime ir su socialiniais bei gyvensenos rizikos veiksniais (skurdu, mažu fiziniu aktyvumu, prasta mityba, alkoholio ir tabako vartojimu).
Tokia sveikatos apsauga leis sumažinti sveikatos netolygumus tarp socialinių grupių, išvengiamų mirčių ir hospitalizavimų skaičių ir taip prisidės prie esminio visuomenės pažangos kelrodžio – ilgesnio ir sveikesnio žmonių gyvenimo.
Sveikatos sistemos finansavimą turime didinti bent iki 8 proc. nuo BVP. Šiandien sveikatos sistemos finansavimas (6,7 proc. BVP) yra nepakankamas įvertinant gyventojų poreikius ir lyginant su kitomis ES valstybėmis narėmis. Iš savo kišenės gyventojai dengia maždaug 33 proc. savo sveikatos priežiūros išlaidų (daugiausia – vaistams), ir tai vienas didžiausių rodiklių ES. Valstybė nevykdo savo pačios įsipareigojimų, dėl ko kenčia sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas. Standartizuotas išvengiamas Lietuvos gyventojų mirtingumas yra kelis kartus didesnis nei ES vidurkis: moterų – 2 kartus, vyrų – net 3 kartus. Atitinkamai Lietuvos gyventojai vertina savo sveikatos būklę prasčiausiai visoje ES, tačiau pas medikus lankosi kone dažniausiai ES – vidutiniškai po 10 kartų per metus (mūsų kaimynai latviai ir estai – vidutiniškai po 6 kartus, švedai – mažiau nei 3 kartus).
Viena priežasčių – žemas sveikatos raštingumas, pacientai ne tik prastai orientuojasi sveikatos sistemoje, fragmentiškai žino savo teises ir pareigas, tačiau stokoja žinių kaip galėtų veiksmingiau gydytis, bendradarbiauti su medikais ir užkirsti kelią lėtinių ligų progresavimui bei komplikacijoms. Tai prisideda ir prie žemo paslaugų kokybės vertinimo – pagal 2018 Europos sveikatos paslaugų vartotojų indeksą Lietuva yra 28 vietoje (iš 35). Ypatingai prastai vertinama pacientų prieiga prie savo duomenų e-erdvėje, patekimo pas šeimos gydytoją trukmė, mirštamumas nuo infarkto ir insulto, vėžio išgyvenamumo rodikliai ir mirtingumas nesulaukus 65-erių; taip pat sveikatos priežiūros sričių netolygumai, keleriais metais atsiliekantis naujų onkologinių vaistų prieinamumas pacientams, sistemingos sveikatinimo ir prevencijos politikos nebuvimą liudijantis itin aukštas hipertenzijos, vėlyvų vėžio stadijų ir priklausomybės nuo alkoholio paplitimas.
Pasitikėjimas – esminis sveikatos apsaugos kokybę ir efektyvumą užtikrinantis veiksnys. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų pasikliauna sveikatos priežiūra Lietuvoje. Koronaviruso pandemijos grėsmės akivaizdoje šis rodiklis dar labiau išaugo. Nepaisant to – Lietuvoje medicinos personalo atlyginimai yra vieni žemiausių ES. Apie 60-70 proc. medikų jaučia profesinį perdegimą, esame tik kelio pradžioje suvokiant mobingo sveikatos įstaigose mastus ir formuojant sistemingos mobingo prevencijos priemones. Įstaigų vadybos spragos, administracinio ir gydomojo darbo neatskyrimas gilina psichologinę įtampą. Negana to, dideles įtampas kelia biurokratizmas ir sugriežtėjusio teisinio persekiojimo grėsmė. Sistemos valdymas itin centralizuotas, į paprastų gydytojų ir slaugytojų, jų profesinių bendruomenių balsą retai atsižvelgiama. Susikaupusios bėdos neišvengiamai skatina medikų, ypač jaunų gydytojų, migraciją.
Sveikatos priežiūros resursų paskirstymo netolygumai tiesiog dramatiški – pavyzdžiui, slaugytojų skaičius miestuose yra 10 kartų didesnis nei rajonuose, gydytojų – 8 kartus didesnis. Deja, stacionaro lovų skaičius savaime neužtikrina paslaugų prieinamumo ir kokybės – mirtingumas didžiųjų miestų ir rajonų ligoninėse skiriasi kelis kartus. Ligoninių ir stacionaro lovų skaičius Lietuvoje vis dar vienas didžiausių ES (beveik ketvirtadaliu didesnis už vidurkį, o atskiruose miestuose – net kelis kartus didesnis, pvz., Klaipėdoje – 3 kartus viršija ES vidurkį), tačiau jų panaudojimo efektyvumas – žemas.
Sveikatos priežiūros paslaugų paklausa Lietuvoje ir toliau didės senėjant visuomenei. Pagal EBPO duomenis, Lietuva yra viena sparčiausiai senstančių ES šalių. Tad, jei iš esmės nespręsime sveikatos apsaugos sistemos finansavimo, paslaugų organizavimo, prieinamumo ir kokybės problemų, būsime abejingi regionų poreikiams, netolygumai sveikatos priežiūros srityje tik gilės.
Spręsdami susikaupusias problemas, veiksime šiomis kryptimis:
- Sveikata visiems visose politikos srityse. Seimas, Vyriausybė ir savivaldybės turi koordinuoti savo veiksmus tam, kad žmonių sveikata būtų ugdoma, tausojama, gausinama, atstatoma ir apsaugota. Šis horizontalus tikslas privalo būti įtvirtintas visose politikos srityse, susijusiose su maisto kokybe, fiziniu aktyvumu, darbo poilsiu, sveikatos tausojimu, rizikų valdymu, aplinkos švarinimu, triukšmo ir vibracijos mažinimu bei socio-ekonominių ir verslo sveikatinimo kliūčių šalinimu. Suteiksime daugiau savarankiškų kompetencijų įgyvendinant sveikatinimo tikslus Nacionalinei Sveikatos Tarybai. Įdiegsime bendrus metinius sveikatinimo užduočių veiksmų planus ir ataskaitų už jų įgyvendinimą kriterijus Valstybinei Maisto ir veterinarijos tarnybai, Valstybinei Tabako, Alkoholio ir narkotikų kontrolės tarnybai, Nacionalinei Visuomenės Sveikatos tarnybai (Nacionaliniam Visuomenės sveikatos centrui ir jo teritoriniams padaliniams) bei visiems kitiems autonominiams centrams, atsakingiems už visuomenės sveikatai žalingų faktorių šalinimą ir infekcinių ligų kontrolę, aplinkosaugos ir transporto kontrolės tarnyboms bei vartotojų teisių gynimo tarnyboms. Visos šios institucijos turi veikti pagal vieningus koordinavimo pagrįstus planus, kad būtų išvengta jų nekoordinuotų veiksmų, kontroliuojant ūkinių subjektų veiklą, atskirai atliekant tų subjektų priežiūrą ir sukeliant daug problemų ūkinei veiklai. Į sveikatinimo veiksmų planų koordinavimą įtrauksime ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurus. Būtina „Sveikatos visiems visose politikose“ įgyvendinimo sąlyga laikome savivaldybių tarybų ir jų administracijų, darbdavių ir profesinių sąjungų bei asociacijų, nevyriausybinių organizacijų bei akademinės visuomenės įtraukimą į sveikų miestų, sveikos aplinkos, sveikų darželių ir mokyklų, sveikos darbo aplinkos bei sveikos gyvenamosios infrastruktūros projektų rengimą ir įgyvendinimą.
- Išvengiamo mirtingumo mažinimo programa. Ši programa apjungs plačią sveikatos informavimo kampaniją, bendruomenių įsitraukimą, visuomenės sveikatos biurų, pirminės asmens sveikatos priežiūros stiprinimą ir sąveiką su specializuota medicinos grandimi bei bendradarbiavimą tarp įvairių ūkio ir valdžios sektorių. Išplėsime šiuolaikinių technologijų taikymą lėtinėmis ligomis sergančiųjų stebėsenai, aktyviai įtrauksime nevyriausybines organizacijas į sveikatos raštingumo didinimą. Padėsime grįžti prie sveikos gyvensenos kenčiantiems nuo įvairių priklausomybių. Vykdysime vėžio kontrolę, profilaktiką ir ankstyvą diagnostiką visos šalies mastu. Skatinsime pradėtas vėžio profilaktikos programas ir sieksime didinti jų apimtį. Priimant finansinius, ūkinius, socialinius, švietimo, sporto ir sveikatos bei aplinkos reguliavimo ar valdymo sričių sprendimus reikalausime jų poveikio visuomenės sveikatai įvertinimo.
- Nacionalinė epidemiologinė programa. COVID-19 atskleidė tai, jog visos pasaulio valstybėse, įskaitant ir Lietuvą, nėra pakankamai pasirengusios įgyvendinti visiems teisiškai privalomą konvenciją dėl pasaulinių sveikatos grėsmių bei atremti pasaulines sveikatai pavojingas infekcines grėsmes, perteklinio antibiotikų naudojimo žemės ūkyje bei žmonių gydyme sukelto antibakterinio atsparumo žalą, kitus sveikatai pavojingus klimato kaitos ir aplinkos taršos iššūkius. Lietuvoje epidemiologinė tarnyba ir nacionaliniu, ir regioniniu bei vietiniu lygmeniu yra vertinama kaip antraeilė. Visiškai neberuošiami modernius reikalavimus atitinkantys epidemiologijos specialistai aukštosiose mokyklose. Todėl imsimės skubių žingsnių padėčiai taisyti, įdiegsime vieningą nacionalinę epidemiologinę programą, už kurią bus atsakingas vyriausias šalies epidemiologas. Įvertinę specialistų poreikį, skirsime finansavimą aukštosioms mokykloms rengti kvalifikuotus epidemiologus Lietuvai. Sustiprinsime aktyvią informacinę programą apie vakcinacijų naudojimo, saugumo, efektyvumo kontrolę ir būtinumą apsaugoti visuomenę nuo pavojingų infekcinių susirgimų grėsmės. Tobulinsime nacionalinius vakcinacijų kalendorius bei įtrauksime į juos naujas vakcinas nuo hepatito, meningito, tuberkuliozės, AIDS/ŽIV, vėžio, gripo, COVID-19 sukėlėjo bei kitų infekcinių ligų.
- Investicijos į vaikų sveikatą. Užtikrinsime vaikų raidos ir vystymosi stebėseną, vaikų galimų sveikatos sutrikimų korekciją ir profilaktiką. Vykdysime sveikų vaikų darželių ir mokyklų iniciatyvas, sveiko maisto prieinamumo vaikams, fizinio aktyvumo ir lavinimo programas, laiduojančias visiems vaikams galimybe išmokti plaukti. Įgyvendinsime vaikų ir paauglių apsaugos nuo tabako, alkoholio, narkotinių medžiagų, energinių saldžiųjų gėrimų, perteklinio saldaus maisto vartojimo priemones. Visiems vaikams užtikrinsime dantų ėduonies profilaktiką dvigubai padidindami šios srities finansavimą. Toliau vykdysime vaikų vakcinaciją pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, sieksime didinti skiepijimų aprėptis, kad būtų išvengta skiepais valdomų ligų protrūkių.
- Sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimas. Plėtosime savivaldybių sveikos gyvensenos tarybų veiklą ir palaikysime tarpinstitucinį bendradarbiavimą tarp sporto ir sveikatingumo klubų, nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurų ir centrų. Remsime bendruomenių projektus, skatinančius fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną, darbo ir poilsio pusiausvyrą, rekreacines paslaugas, sveiką senėjimą. Vykdysime bendrojo ugdymo institucijų programas, skatinančias mokinių fizinį aktyvumą, įvairias sportines veiklas neformaliajame švietime bei tobulinant sporto veiklų infrastruktūrą. Parengsime neįgaliųjų socialinės integracijos sporto priemonėmis programą. Skatinsime sveikatingumo paslaugų sferą, viešą ir privačią partnerystę sporto ir sveikatos ugdyme. Plėtosime regioninius sporto-sveikatingumo centrus, prieinamus kaimų bei miestelių mokiniams, jaunimui ir gyventojams. Užtikrinsime stabilų ir ilgalaikį visuomenės sveikatai svarbių infrastruktūros objektų (pėsčiųjų, dviračių takų, trasų, viešosios infrastruktūros gamtoje) priežiūros ir plėtros finansavimą.
- Psichinės sveikatos gerinimas. Tiek politikos formavimo, tiek įgyvendinimo lygmenimis laikysimės ne atgyvenusio biomedicininio, bet biopsichosocialinio modelio, siekdami mažinti sistemos priklausomybę nuo vaistų ir didinti psichologinių psichoterapinių paslaugų prieinamumą visuose regionuose, įskaitant nuotolines paslaugas. Peržiūrėsime įkainius, kad šių paslaugų teikimas nebebūtų nuostolingas gydymo įstaigoms ir galėtume išlaikyti bei pritraukti trūkstamus kompetentingus psichologus ir psichoterapeutus. Išskirtinį dėmesį skirsime psichikos sveikatos strategijai įgyvendinti ir savižudybių skaičiui mažinti. Toliau vystysime jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų plėtrą šalies mastu pasitelkdami tarpusavio pagalbos ir pagalbos sau modelius. Būtina psichologinių paslaugų, dienos stacionaro paslaugų vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms plėtra. Diegsime naujas ir tobulinsime esamas specialias ilgalaikes, sistemines vertinimo, mokymų ir stebėsenos programas dėmesį skiriant psichosocialinių rizikų mažinimui darbe (įskaitant profesinio emocinio perdegimo, stresų, patyčių, smurto prevenciją).
- Reprodukcinės sveikatos ir teisių apsauga. Nuo gąsdinimais ir ribojimais grįstos praktikos pereisime prie modernios, mokslu ir tarptautine gerąja praktika paremtos reprodukcinės sveikatos politikos. Atsižvelgiant į tai, kad šiandien Lietuvoje paauglių nėštumo rodikliai yra vieni aukščiausių tarp ES šalių (pvz., nėščių paauglių turime 3 kartus daugiau nei Italijoje, o 6 proc. nėštumo nutraukimų Lietuvoje tenka paauglėms), imsimės praktinių priemonių spręsti prastą lytinio švietimo kokybę, žemą kontraceptinių priemonių prieinamumą bei sutvarkysime kontraceptikų kompensavimo mechanizmą rizikos grupėms. Skirsime papildomą dėmesį atskirties grupių moterims, imsimės veiksmų, kad gerėtų jų reprodukcinė sveikata.
- Eilių mažinimas. Užtikrinsime, kad šeimos gydytojo komanda taptų sveikatos sistemos „ašis“, sprendžianti daugumą sveikatos problemų. Sutaupysime gydytojų darbo laiką užkardydami biurokratizmą sveikatos sistemoje, atskirdami gydomąjį ir administracinį darbą, užtikrindami el. sveikatos priemonių greitesnį veikimą ir sklandžią pacientų registraciją internetu į visas šalies gydymo įstaigas, plėsdami konsultacijas telefonu bei nuotolinę lėtinėmis ligomis sergančių ligonių sveikatos būklės stebėseną. Nustatysime, kad apsilankyti pas pirminės sveikatos priežiūros specialistus būtų galima vėliausiai per penkias paras, o sudėtingus tyrimus ir specialistų konsultacijas atlikti – ne vėliau nei per mėnesį.
- Kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas gydymo įstaigose. Sukursime vieningą sistemą, kurioje nepriklausomai, ar paslaugos bus teikiamos šalies, regiono ar rajono lygmens gydymo įstaigoje, pacientams bus užtikrinta galimybė gauti vienodai kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pagal nacionaliniu lygiu standartizuotas diagnostikos ir gydymo metodikas. Užtikrinsime galimybę pacientams realiu laiku palyginti gydymo įstaigų veiklą, laukimo eiles ir teikiamų paslaugų kokybę. Įgalinsime Valstybinės ligonių kasos skambučių centrą koordinuoti pacientų kelią tarp sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, skatinsime pacientus suteikti grįžtamąjį ryšį apie gautų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Sustiprinsime infarkto, insulto gydymo klasterius, įvesime naujus politraumų ir onkologijos klasterius, ir suaktyvinsime retų ligų gydymą pasinaudodami Europos retų ligų gydymo referenciniais tinklais.
- Sveikatos priežiūros regionuose stiprinimas. Vietoj viso pacientų srauto nukreipimo į kelias didžiąsias įstaigas ir begalinių eilių sukursime tvarų, vieningai koordinuojamą ir prieinamą pacientams asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą visuose regionuose. Užtikrinsime visiems šalies gyventojams patekimą į reikiamo lygio paslaugas teikiančias įstaigas šalies mastu. Sutvarkysime pacientų pavėžėjimą į toliau esančias įstaigas. Užtikrinsime, kad atstumas iki visas stacionarines paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos būtų įveikiamas per „auksinę valandą“.
- Pagarba senjorams. Vyresnio amžiaus žmonėms garantuosime savalaikį gydymą ir visavertę slaugą, kurių netemdys rūpestis kaip įpirkti gydytojo išrašytus vaistus ar rekomenduojamus akinius, susitaisyti dantis. Naikinsime pacientų, sulaukusių 65 metų amžiaus, priemokas kompensuojamiems vaistams. Užtikrinsime senjorų nemokamą vakcinaciją nuo gripo. Jei bus sukurta vakcina nuo COVID-19, ja taip pat nemokamai skiepysim visus Lietuvos senjorus. Naikinsime dirbtinį gydymo laiko ribojimą slaugos ligoninėje, plėsime slaugos namuose paslaugas. Padidinsime kompensacijų už dantų protezavimą apimtis.
- Gydytojų darbo sąlygų gerinimas. Susiesime medikų pajamų augimą su sveikatos finansavimo didėjimu bei gyventojams teikiamų paslaugų apimties augimu. Mažinsime biurokratizmą ir investuosime į sveikatos priežiūros vadybą tam, kad gydytojai galėtų skirtų daugiau laiko tiesiogiai bendrauti su pacientais. Diegsime našią, aprūpintą informacinėmis technologijomis įrangą į visas sveikatinimo grandis. Užtikrinsime, kad jauniems gydytojams būtų patrauklu dirbti regionuose.
- Slaugos paslaugų plėtra. Kelsime slaugytojų darbo užmokestį. Nustatysime tikslesnius ir sveikatą tausojančius darbo krūvius. Didinsime slaugytojų ir jiems talkinančio personalo skaičių. Užtikrinsime institucinės slaugos ir slaugos namuose plėtrą didindami slaugytojų skaičių. Šias priemones laikome reikšminga slaugytojų emigracijos mažinimo priemone. Tam, kad padengtume augančias išlaidas slaugos paslaugoms, apsvarstysime galimybes steigti apie pusės milijardo eurų dydžio papildomų slaugos paslaugų finansavimo fondą.
- Dėmesys medikams ir jų įtraukimas. Sveikatos apsaugos sistemą reguliuojančių teisės aktų derinimas su šio sektoriaus darbuotojų profesinėmis organizacijomis turi tapti norma. Sustiprinsime įstaigų ir darbuotojų darbo laiko apskaitos kontrolę siekiant užkirsti kelią darbuotojų pervargimui ir perdegimo sindromui taip sumažinant medicininių klaidų tikimybę. Užtikrinsime tolygias darbo sąlygas jauniems specialistams sudarydami galimybes jų tolimesniam profesiniam tobulėjimui ir visapusiškam savarankiškam darbui. Užtikrinsime atsakingą „žalos be kaltės“ modelio diegimą siekiant atsisakyti gynybinės medicinos bei neproporcingai griežtų sankcijų už padarytas atsitiktines klaidas. Inicijuosime žalos už netyčines klaidas padengimo fondo įkūrimą.
- Įtrauksime pacientus į su jais susijusių sprendimų priėmimą. Apie 60 proc. darbo grupių sveikatos apsaugos srityje dirba neįtraukdamos pacientų ir jiems atstovaujančių organizacijų, nors siekiant užtikrinti paslaugų kokybę ir prieinamumą, pacientų vertinimai ir lūkesčiai yra neatsiejama proceso dalis. Todėl didinsime sprendimų priėmimo proceso atvirumą ir skaidrumą, mažinsime vertikalią hierarchiją sveikatos apsaugos sistemoje ir formuosime nuolatinį trišalį bendradarbiavimą tarp sveikatos paslaugų gavėjų (pacientų), paslaugų teikėjų (medikų ir įstaigų vadovų) bei sveikatos politikos formuotojų.
- Vaistų politika. Lėtinėmis ligomis sergantys pacientai privalo būti gydomi efektyviausiais vaistais, o vaistų politikos kūrėjai turi atsižvelgti į pacientų bei jiems atstovaujančių organizacijų nuomonę. Lėšų taupymas nėra tikslas savaime. Ilgalaikis į žmones orientuotos ir socialiai atsakingos valstybės tikslas sumažinti pacientų išlaidas sveikatos apsaugai, o ne tik priemokas už valstybės kompensuojamuosius vaistus. Sudarysime galimybes ne tik medikams, bet ir pacientams pasitikrinti vaistų suderinamumą su paciento mityba ir maisto papildų vartojimu. Pagreitinsime naujų onkologinių vaistų prieinamumą pacientams.
- Įrodymais pagrįstos informacijos sklaida. Sukursime į vartotoją orientuotą sistemą, kurioje bus teikiama patikima ir aktuali informacija sveikatos priežiūros klausimais, skirta tiek medikams, tiek ir pacientams pagal kitose šalyse paplitusį protingo pasirinkimo „Choosing wisely“ modelį, leidžiantį palyginti informaciją apie taikomus gydymo būdus, diagnostikos priemones ir mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijas. Remsime pacientų sveikatos raštingumo veiklas ugdydami pacientų gebėjimus rūpintis savo sveikata keičiant gyvensenos įpročius.
- Sveikatos apsaugos atsparumas krizėms. Epidemiologinę situaciją turi valdyti specialistai, o ne politikai. COVID-19 pandemijos krizė parodė, kad visuomenės sveikatos institucijų, epidemiologinių tarnybų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbo koordinavimas yra esminis veiksnys, užtikrinantis visos sveikatos apsaugos sistemos veiklą. Įsipareigojame sukurti aiškų šių tarnybų sąveikos modelį ekstremalių ir krizinių situacijų metu. Sveikatos priežiūros institucijų aprūpinimas tinkamomis asmens apsaugos ir kitomis būtinomis priemonėmis, reikiamų atsargų kaupimas ir jų atnaujinimas tiek įstaigose, tiek valstybės rezerve turi būti užtikrintas pasirengimo, o ne krizės metu