Sieksime sukurti tokią pajamų apsaugą, kad kiekvienas žmogus – nepaisant socialinių rizikų, kurios gali pasitaikyti jo gyvenime – nebūtų paliktas nuošalyje ir toliau dalyvautų kuriant visuomenės gerovę. Liga, nedarbas, senatvė ir kitos socialinės rizikos, tokios kaip vieniša motinystė/tėvystė ar šeimos narių slauga, kai žmogus tam tikru metu negali pakankamai užsidirbti, ištinka kiekvieną. Sieksime deramai kompensuoti prarastas pajamas dėl šių rizikų.
LR Konstitucijos 21 straipsniu įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o 52 straipsniu pažymima, jog valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Privalome grįsti socialinę politiką šiomis konstitucinėmis nuostatomis. Taip pat turime deramai atsidėkoti už dabartinių pensininkų indėlį kuriant šiuolaikinę Lietuvą užtikrindami jų orią senatvę.
Stresas dėl nesaugios ateities, susitraukusios pajamos susirgus ar auginant vaikus yra žmogų alinantys ir šalies ekonomikos potencialą naikinantys veiksniai. Tai tampa ypač aktualu emigracijai sekinant darbo išteklius ir senėjant visuomenei. Reikia tausoti žmogų ir jo talentus ir įgūdžius, kad jie nebūtų prarasti patekus į skurdą ir netenkinant būtinų poreikių visapusiškai save realizuoti.
Socialdemokratai Lietuvoje ir Europoje remia Europos socialinio ramsčio įgyvendinimą. Tai padėtų užtikrinti visiems lygias galimybes ir socialinį teisingumą. Pagal 14 Europos socialinio ramsčio įgyvendinimo stebėjimo rodiklių Lietuvoje yra kritinė padėtis pajamų nelygybės ir socialinių išmokų poveikio skurdui mažinti srityse. Lietuvoje taip pat nepatenkinamos demografinės tendencijos, kurios ateityje gali sukelti rimtas problemas darbo rinkai ir socialinės apsaugos sistemos tvarumui. Šiuo metu Lietuva yra tarp 4 ES valstybių, kurios skiria socialinei apsaugai mažiausią savo BVP dalį: 15,1 proc., kai ES vidurkis – 27,9 proc.
Pagal Europos lyčių lygybės instituto duomenis, Lietuvoje situacija lyčių lygybės srityje nuolat blogėja. Jeigu 2005 metais pagal lyčių lygybės indeksą ES užėmėme 16 vietą, tai 2019 – net 24. Lietuva – vienintelė ES šalis nepadariusi pažangos lyčių lygybės srityje nuo tada, kai pradėtas skaičiuoti šis indeksas. Ypač bloga padėtis moterų finansinių išteklių, sveikatos apsaugos, galimybių derinti darbą su įsipareigojimais šeimai srityse. COVID-19 pandemija pagilino egzistuojančią nelygybę ir atvėrė naujas problemas. Tarp darbuotojų, kurie buvo didžiausiame pavojuje dėl sąlyčio su koronavirusu, dominavo moterys. Tai medicinos ir socialinės darbuotojos, pardavėjos ir kasininkės, valytojos. Karantino metu išaugo smurto prieš moteris bei smurto artimoje aplinkoje lygis (padvigubėjo nužudymų skaičius), sumažėjo reprodukcinės sveikatos priežiūros galimybės, ypač nėščiųjų bei gimdyvių. Uždarius viešbučius, viešojo maitinimo įstaigas, kitus verslus, daugelis moterų neteko darbo, ir padidėjo jų skurdo rizika. Užsidarius mokykloms ir darželiams, padidėjo įtampa derinant šeimos ir darbo pareigas bei nemokamo darbo namuose našta. Todėl iš esmės įvertinsime esamų politinių priemonių lyčių lygybės srityje efektyvumą ir parengsime siūlymus dėl jų tobulinimo, kad per ketverius metus Lietuvos lyčių lygybės indeksas nuolat augtų.
Traukdami Lietuvą iš skurdo gniaužtų, parengsime per metus nacionalinę skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimo strategiją ir pradėsime jos įgyvendinimą. Joje nustatysime, kad investicijų į socialinę apsaugą dalis BVP nuosekliai artėtų bent prie Vyšegrado šalių vidurkio (18,9 proc. BVP). Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas bus vienu iš prioritetų naudojant ES biudžeto lėšas naujoje finansinėje perspektyvoje. Taip pat įvertinsime iki šiol naudotų ES lėšomis finansuojamų skurdo ir socialinės atskirties mažinimo projektų poveikį tam, kad padarę išvadas užtikrintume būsimų priemonių efektyvumą.
Rengdami šią strategiją, visapusiškai išanalizuosime universalių bazinių pajamų idėją. Ši politika skirtingais pavidalais išbandoma įvairiose pasaulio valstybėse nepriklausomai nuo jų ekonomikos išsivystymo lygio. Idėja patraukli daugeliui, nes preliminariai atrodo, kad jos įgyvendinimas sėkmingai mažina skurdą ir nelygybę, stiprina ekonominį saugumą ir pilietiškumą, teigiamai veikia psichinę sveikatą ir žmonių tarpusavio pasitikėjimą, papildo kitas socialines politikas ir sudaro prielaidas tvariai aplinkosaugos politikai. Tam, kad patikrintume universalių bazinių pajamų idėjos įgyvendinimo galimybes ir tikslingumą Lietuvoje, įskaitant ir pilotinius bandymus, mes pasitelksime žymiausius pasaulio autoritetus.
O per būsimąją Seimo kadenciją mes įgyvendinsime neatidėliotinas priemones, kuriomis derinsime universalumo ir atlyginimo už pastangas principus, užtikrindami adekvačias pajamas visiems jų užsidirbti dėl objektyvių priežasčių negalintiems asmenims.
- Pensijų pakopų korekcijos. Sodros pensija bus ir toliau indeksuojama, atsižvelgiant į darbo užmokesčio augimą, užtikrinant pajamų pakeitimo normą artimą ES šalių vidurkiui. Antrąją pensijų pakopą transformuosime į privačiomis įmokomis finansuojamą sistemą, kuri galėtų reformuotis į kolektyvinio dalyvavimo profesinius pensinius fondus. Taip pat sudarysime galimybę antros pensijų pakopos dalyviams ne tik toliau dalyvauti šioje sistemoje, bet ir bet kada pasitraukti atgaunant sukauptus pinigus. Dabartinė trečioji pensijų pakopa turi būti palikta privačiai asmenų iniciatyvai ir neremiama mokesčių lengvatomis, nes ja daugiausiai naudojasi pasiturintieji.
- Universalios nacionalinės senatvės pensijos įdiegimas. Ši pensija pakeistų bazines ir šalpos pensijas. Ši nacionalinė pensija būtų kasmet indeksuojama ir iki kadencijos pabaigos tikėtina pasiektų minimalų vartojimo poreikio dydį (MVPD) (šiuo metu 257 eurai).
- Pensijų politikos tvarumas. Pensijų finansavimo pagrindas – kuo platesnis privalomas dalyvavimas, netaikant jokių išimčių tam tikroms interesų grupėms. Neilginsime draudiminio stažo ir pensinio amžiaus ribų. Įteisinsime vienišo asmens priedą prie pensijos. Peržiūrėsime ir stabdysime ydingą valstybinių pensijų plėtrą. Naikinsime 65 m. diskriminacinę ribą valstybės tarnyboje ir akademijoje.
- Matomi ir aktyvūs senjorai. Imsimės sisteminių priemonių mažinti diskriminaciją dėl amžiaus, panaudoti senjorų sukauptą patirtį ir žinias, užtikrinti paslaugų prieinamumą lygiai su kitomis amžiaus grupėmis. Sieksime kurti palankią fizinę, socialinę bei psichologinę aplinką kokybiškai, patogiai, oriai gyventi vyresnio amžiaus žmonėms, atsižvelgiant į jų sveikatos bei užimtumo poreikius. Drauge su nevyriausybinėmis organizacijomis spręsime „nematomo“ smurto problemas pažeidžiamiausių senjorų grupėse: tarp vyresnio amžiaus moterų, senjorų, turinčių proto ir psichikos negalią, mobilumo sunkumų patiriančių senjorų.
- Socialinių paslaugų plėtra. Socialinių darbuotojų teikiamos paslaugos – tai ne išlaidos, o investicija, kurianti valstybei ekonominę naudą ir saugią aplinką jos piliečiams. Šių paslaugų poreikis nuolat didės mūsų senėjančioje visuomenėje. Todėl iki 2024 m. žymiai išplėsime socialinių paslaugų infrastruktūrą kooperuojant valstybės ir savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei privačias lėšas, o taip pat dalį lėšų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo. Kursime saugias darbo sąlygas socialiniams darbuotojams, rūpinsimės jų derama kvalifikacija. Užtikrinsime, kad darbo užmokestis didėtų ne tik kartu su atlyginimų didinimu kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, bet ir kad savivalda vykdytų įstatymą dėl darbo užmokesčio didinimo. Socialiniams darbuotojams nustatysime ne daugiau 4 kontaktinių dienų darbo savaitę, penktą dieną palikdami profesiniam tobulėjimui.
- Kova su neįgaliųjų diskriminacija. Beveik pusė negalią turinčių žmonių patiria skurdo riziką, o dirba tik ketvirtadalis darbingo amžiaus neįgaliųjų. Vangiai neįgaliesiems pritaikoma aplinka. Turime atšaukti neveiksnumo institutą ir pripažinti visas žmogaus teises visiems negalią turintiems asmenims. Privalome neatidėliotinai įgyvendinti JTO neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią Lietuva ratifikavo dar 2010 m., tačiau dalies prisiimtų įsipareigojimų nevykdo. Imsimės visų būtinų priemonių, kuriomis būtų skatinamas tinkamas sąlygų pritaikymas negalią turintiems asmenims viešajame ir privačiame sektoriuose bei stebimas šių reikalavimų laikymasis. Pripažinsime, kad „tinkamo sąlygų pritaikymo nebuvimas yra diskriminacijos dėl negalios forma“. Pritaikysime balsavimo apylinkes asmenims su negalia – fizinės aplinkos pritaikymas negali kliudyti įgyvendinti vieną svarbiausių pilietinių ir politinių teisių. Panaikinsime diskriminacines švietimo įstatymo nuostatas ir kursime įtraukią atvirą darbo rinką užtikrindami teisę siekti tinkamos kvalifikacijos, dirbti, gauti tinkamą atlyginimą, ir pagalbą pritaikant darbo vietą pagal negalios poreikius. Turi būti užtikrinta neįgaliųjų teisė gyventi bendruomenėje savarankiškai, įskaitant teisę į asmeninį asistentą, galimybę rinktis gyvenamą vietą ir reikiamas prekes bei paslaugas.
- Būsto politika. Didinsime municipalinio būsto statybų finansavimą. Asmenims, kuriems labiausiai to reikia, suteiksime kokybišką socialinį būstą arba teiksime paramą aprūpinant būstu. Sutvarkysime būsto nuomos rinką, įstatymiškai suderinsime nuomininkų ir savininkų interesus, kad savininkai nesibaimintų priimti gyventi šeimas su vaikais, vienišas mamas, o pastarosios ir kitos nuomininkų grupės nebūtų diskriminuojamos. Sieksime, kad plėstųsi legali, rašytinėmis sutartimis grindžiama nuomos rinka. Pažeidžiami asmenys turi teisę į tinkamą pagalbą ir apsaugą nuo priverstinio iškeldinimo. Skatindami benamių socialinę įtrauktį, jiems suteiksime tinkamą pastogę ir paslaugas, be kita ko, vandens tiekimo, sanitarijos, energetikos, transporto ir finansinių paslaugų ir skaitmeninio ryšio. Asmenims, neturintiems galimybių naudotis tokiomis paslaugomis, turi būti taikomos paramos priemonės.
- Minimalių pajamų didėjimo ir sąžiningų atlyginimų garantija. Kalbant apie būtinybę nustatyti minimalios algos standartus nereikėtų pamiršti, kad ir be ES Lietuva gali reguliuoti minimalių išmokų dydžius, kad jie ne tik apsaugotų nuo skurdo, bet ir užtikrintų orų gyvenimą. Kiekvienas neturintis pakankamai lėšų asmuo turi teisę gauti tinkamo dydžio minimalias pajamas, užtikrinančias gyvenimą, kuris nežemina žmogaus, leidžiančias įsigyti būtinųjų prekių ir paslaugų.
- Nedarbo draudimas. Sakome „ne“ bedarbių stigmatizavimui ir „taip“ nedarbo draudimo sistemos sutvarkymui. Nedarbo išmokų lygis ir terminai turi būti adekvatūs. Kartu su socialiniais partneriais keisime nedarbo draudimą. Įmokų dydžius socialiniai partneriai (darbuotojai ir darbdaviai) sutartų per kolektyvines derybas. Jos priklausytų nuo nedarbo lygio tendencijų ateityje. Adekvačios nedarbo išmokos didins darbo ieškančių asmenų derybinę galią, leisdamos rinktis tinkamą ir gerai apmokamą darbą, o ne pirmą pasitaikiusį pasiūlymą.
- Aktyviųjų darbo rinkos priemonių taikymas. Mokymąsi visą gyvenimą turime padaryti labiau prieinamą ir įtraukti socialines grupes, kurios šiomis programomis mažai naudojasi. Svarbu šį procesą tobulinti, populiarinti ir padaryti prieinamą kiekvienam Lietuvos gyventojui. Taip pat sieksime Lietuvoje įdiegti masinius atviruosius internetinius kursus. Be to, reikia užtikrinti, kad mokymai atitiktų darbo rinkos poreikius. Tam skatintinas bendradarbiavimas tarp vietinių užimtumo tarnybų, darbdavių ir profesinių sąjungų. Taip pat turėtų būti didinama parama nekvalifikuotų arba žemos kvalifikacijos suaugusiųjų kvalifikacijai kelti arba keisti, tai darant ne tik nedarbo periodu, bet ir esant darbo santykiuose.
- Kova su nedeklaruotu darbu. Stiprinsime valstybinės darbo inspekcijos galias. Gražinsime VDI teisę tikrinti be išankstinio įspėjimo. Į kovą su nelegaliu darbu skatinsime aktyviau įsitraukti profesines sąjungas. Taip pat griežtinsime darbdavių atsakomybę ir taikysime kitas prevencines priemones (plačiau informuoti apie neigiamus nelegalaus ir nedeklaruoto darbo padarinius, vykdyti darbuotojų konsultacijas, pasitelkti pasitikėjimo linijas).
- Profesinių sąjungų teisių išplėtimas. Tam keisime Darbo kodeksą. Suvienodinsime darbo tarybų ir profsąjungų atstovų apmokėjimą už atliekamas pareigas. Būtina atkurti trišales tarybas regionuose ir stiprinti jų kompetencijas, įsteigti nepriklausomą sekretoriatą. Sieksime įtvirtinti profesinių sąjungų reprezentatyvumą. Taip pat turėtų būti steigiama darbo teisės konsultacinė taryba, pereinama prie kolektyvinių atlyginimų nustatymo regioniniu, sektoriniu bei profesiniu lygmeniu. Pradėsime diskusiją dėl profsąjungų įtraukimo į darbuotojų perkvalifikavimą.
- Darbo kodekso monitoringo vykdymas. Būtina reaguoti į pokyčius darbo rinkose, kuriose didėja darbo jėgos įvairovė ir plinta naujos darbo formos, ilgėja ir įvairėja profesinis gyvenimas, didėja darbo jėgos pasiūlos ir paklausos disbalansas, vyksta technologiniai pokyčiai bei skaitmeninė revoliucija. Todėl sustiprinsime Darbo kodekso monitoringą, pirmenybę teikiant darbuotojų, kaip silpnesnės darbo santykių pusės, teisių apsaugai bei darbuotojų dirbančių pagal netipines darbo formas apsaugai. Taip pat skirsime deramą dėmesį savalaikiam ES teisės aktų darbo santykių srityje, įskaitant direktyvą dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų, įgyvendinimui. Ši direktyva papildo ir modernizuoja dabartines prievoles informuoti kiekvieną darbuotoją apie jo darbo sąlygas. Be to, nustatomi nauji būtiniausi standartai, kuriais siekiama užtikrinti, kad visiems darbuotojams, įskaitant dirbančius pagal netipines darbo sutartis, būtų užtikrintas didesnis darbo sąlygų nuspėjamumas ir aiškumas.
- Kelio užkirtimas darbo jėgos dempingui. Garantuosime vienodą darbo sąlygas ir užmokestį už tą patį darbą – Lietuvos Respublikos piliečiams ir imigrantams iš trečiųjų šalių. Stiprinsime Darbo inspekciją, kad būtų tinkamai ginamos ir vietos, ir darbuotojų iš trečiųjų šalių teisės. Kovai su nelegaliu imigrantų iš trečiųjų šalių darbu sustiprinsime Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir darbo inspekcijos koordinavimąsi. Prioritetu skatinsime pirmiausia aukštos kvalifikacijos darbuotojų atvykimą iš trečiųjų šalių. Peržiūrėsime kvotas darbo jėgos patekimui į šalį. Įtrauksime savivaldybes priimant sprendimus dėl leidimų užsieniečiams gyventi Lietuvoje suteikimo. Užtikrinsime Darbo inspekcijos ir kitų atsakingų institucijų veiksmingą bendradarbiavimą su Europos darbo institucija darbuotojų judumo, jų teisių ir pareigų klausimais.
- Lyčių atotrūkio sumažinimas. Stiprinsime lyčių lygybę skatinančią įstatymų bazę. Kursime lyčių stereotipų neatgaminančią švietimo ir mokslo sistemą. Įtvirtinsime lyčių lygybės požiūriu draugišką valstybės biudžeto formavimą: skatinsime lyčių požiūriu lygiavertį finansavimą meno, mokslo ir sporto ir kitose viešojo gyvenimo srityse. Įtvirtinsime įstatymais moterų reprodukcines teises. Įteisinsime neperleidžiamas dalį vaiko priežiūros atostogų abiem tėvams ir taikysime aktyvias, darbo rinkos poreikiais, o ne lyčių stereotipais grįstas, grąžinimo į darbo rinką priemones.
- Aktyvi demografinė politika. Tęsime paramą šeimoms: per vaikų rėmimą (pvz.: vaiko pinigai, pasirengimas mokyklai, nemokamas maitinimas), per mokestines lengvatas priklausomai nuo vaikų skaičiaus, per NPD ir/ar progresinius GPM tarifus; per išplėtotą lopšelių-darželių tinklą ir vaikų aktyvaus laisvalaikio organizavimą; per paramą įsigyjant būstą bei kitas šeimoms reikalingas kompleksines paslaugas, taip pat per paskatų sistemą taikyti lankstų darbo grafiką bei nuotolinį darbą. Šalia to turi būti sukurta reprodukcinės sveikatos įstatyminė bazė bei skiriama reikiama pagalba nevaisingoms šeimoms, įskaitant iš dalies ar visišką dirbtinio apvaisinimo finansavimą.
- Vaikų skurdas. Sieksime, kad vaiko gimimas netaptų skurdo rizikos veiksniu. Iki šiol vaikų skurdo lygis viršija ES vidurkį ir sudaro 27,4 proc. Laikomės nuostatos, kad skurdą kelia daug priežasčių, todėl taikysime ne tik piniginę paramą, bet ir kompleksines priemones. Tam numatysime nemokamą ikimokyklinukų ir pradinukų maitinimą ugdymo įstaigose, lygias galimybes gauti nemokamas ir kokybiškas priežiūros, ugdymo ir gydymo paslaugas. Taip pat turime gerokai pasistūmėti ES lygiu įgyvendinant Europos jaunimo ir vaikystės garantijas. Dėsime aktyvias pastangas tai perkelti į Lietuvos teisėkūrą. Įstatymu įtvirtinsime vaikų pinigų indeksavimo tvarką. Užtikrinsime bazinių paslaugų šeimai paketo įgyvendinimą visose savivaldybėse ir pilna apimtimi. Deramą dėmesį skirsime vienišų mamų/tėvų šeimoms ir šeimoms, kuriose daugiau nei du vaikai, taip pat šeimoms, auginančioms specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Griežtinsime sankcijas Vaikų išlaikymo fondo skolininkams. Skirsime reikiamus resursus vaiko teisių apsaugos reformos tinkamam įgyvendinimui, apimant platų visuomenės švietimą, užtikrinant specialistų kompetenciją.
- Teisės augti šeimoje užtikrinimas. Norėdami užtikrinti kiekvieno vaiko teisę augti mylinčioje ir rūpestingoje šeimoje, turime lygiagrečiai dirbti dviem kryptimis: Ir toliau mažinti vaikų paėmimo iš šeimų skaičių kuriant kokybiškas ir prieinamas paslaugas ir pagalbą šeimoms kiekviename regione, šviečiant visuomenę apie nesmurtinius vaikų ugdymo metodus bei tobulinant reformuotos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbą (tiek užtikrinant specialistų emocines ir profesines kompetencijas bei motyvaciją, tiek įtvirtinant efektyvų bendradarbiavimą su specializuotų kompleksinės pagalbos centrų asociacija, teisėsauga, švietimo įstaigomis, seniūnijomis ir kitomis institucijomis, tiesiogiai dalyvaujančiomis šeimų gyvenime). Tais atvejais, kai įdėjus visas įmanomas pastangas, nepavyksta užtikrinti biologinių tėvų gebėjimų ir motyvacijos rūpintis vaiku, užtikrinti ne tik globojančios šeimos suradimą, bet ir visapusiškos pagalbos teikimą traumuotam vaikui ir jį priimančiai šeimai tiek, kiek reikės. Tuo pat metu institucinės globos pertvarkos metu atsilaisvinančius pastatus būtina efektyviai panaudoti paslaugų, kurių šiandien Lietuvoje kritiškai trūksta teikimui – krizių centrų, paliatyvios slaugos, vaikų, neįgaliųjų ir senjorų dienos centrų ir kt.
- Smurto prieš vaikus mažinimas ir prevencija. Vykdysime tęstinę ilgalaikę informacinę kampaniją visuomenei apie vaiko teisių reformos tikslus bei rezultatus, įskaitant informacinę medžiagą kiekvienai šeimai apie nesmurtinius vaiko auklėjimo būdus, pagalbos ir paslaugų gavimo galimybes, emocinės paramos ir tėvų linijos kontaktus. Pažeidžiamoms grupėms, susiduriančioms su psichologiniais ar socialiniais sunkumais, didinančiais smurto riziką, teiksime papildomas tikslines paslaugas. Turi būti tęsiama Vaiko teisių apsaugos sistemos reforma, skiriant didžiausią dėmesį specialistų atrankai ir mokymams, siekiant užtikrinti empatišką bendravimą su krizės ištikta šeima bei kompetentingą situacijos vertinimą. Tarp kitų priemonių – paslaugų ir pagalbos savivaldybėse plėtra, didesnis nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių įtraukimas, psichologinės pagalbos destigmatizavimas; taip pat visų su vaikais ir šeimomis dirbančių specialistų – mokytojų, auklėtojų, medikų, socialinių darbuotojų – tęstinis kompetencijų kėlimas. Užtikrinsime efektyvų atsaką į įvykusį smurtą, užkardant jo pasikartojimą bei suteikiant reikalingą tęstinę pagalbą smurto aukoms
- Moderni pagalba smurtaujantiems vaikams. Atsisakysime nepasiteisinusios „baudimo politikos“ ir skatinsime aktyvesnį valstybės institucijų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis teikiant pagalbą smurtauti linkusiems vaikams bei jų šeimoms. Pritrauksime psichosocialines paslaugas teikiančius specialistus į kiekvieną regioną, kad galėtume užtikrinti kompleksines paslaugas prieš skiriant vaikui minimalią ar vidutinę priežiūrą. Plėsime švietimo pagalbos galimybes, bendruomenines iniciatyvas. Padėsime parengti pagalbos priemonių individualizavimo planus, neperkeliant visos naštos priemonės vykdytojui. Sudėtingiausio elgesio vaikams teiksime intensyvią šiuolaikišką pagalbą ne kalėjimų kultūrą ugdančiuose, bet terapiniu bei elgesio keitimo programų principais dirbančiuose psichosocialinės reabilitacijos centruose, kur kiekvienas vaikas gauna individualią pagalbą.
- Smurto lyties pagrindu mažinimas. Ratifikuosime Europos Tarybos konvenciją dėl smurtoprieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo. Vykdydami prevenciją, peržiūrėsime mokymo programų ir mokomosios medžiagą pasitelkdami lyčių lygybės ekspertus; plėtosime socialines kampanijas, įgalinančias moteris atpažinti smurto lyties pagrindu formas bei žinoti apie pagalbos galimybes; didinsime visuomenės sąmoningumą apie įvairias smurto formas ir formuosime nulinę toleranciją bet kokiam smurtui; vykdysime pareigūnų, medikų bei kitų specialistų mokymus tobulinant jų kompetencijas atpažinti smurtą; palaikysime partnerystę su žiniasklaida įveikiant tradiciją kaltinti smurto aukas. Skirsime adekvačias lėšas institucijoms, kurios atsako už pagalbą smurto aukoms (šiandien jos pajėgios suteikti pagalbą kas penktai aukai – per metus fiksuojama gerokai virš 50 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, pagalba suteikiama virš 10 tūkst. aukų). COVID-19 karantino metu pradėtas reguliarus policijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos centrų bendradarbiavimas bei nepradėtų ikiteisminių tyrimų atvejų peržiūra turi būti tęsiami