Jau trisdešimt metų kai Lietuva nepriklausoma ir kuria savo demokratinę valstybę. Visuomenės virsmo procese įvyko įvairiausių pokyčių. Ypač jie ryškūs švietimo srityje. Jau 1874 metais Lietuvos ir Lenkijos Didžiojoje kunigaikštystėje buvo įkurta Edukacinė komisija, realiai tai pirmoji Švietimo ministerija Europoje, kuri pasaulietiškai pradėjo valdyti švietimą. Komisija paskelbė edukacinę misija: „Tegul vaikai pažįsta žemę, kuri juos peni ir nešioja, namus, kuriuose gyvena, duoną, kurią valgo“. Tai buvo laikmečio reikalavimas. Vižočius reikėjo šiek tiek pamokyti, kad jie galėtų savarankiškai būti ir gelbėti iš tamsos, suteikti minimalias žinias reikalingas gyvenimui. Šis laikmetis kelia žmogui visiškai kitokius reikalavimus.
Skandalas su Kauno atliekų įmone parodė – būtina asmeninė tarnautojų atsakomybė
Skandalas su Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įmone parodė, kad kol Lietuvoje nebus asmeninės valdininkų atsakomybės, tol panašios istorijos tik kartosis. Kauno rajono gyventojų nuodijusi įmonė, dėl kurios skleidžiamos smarvės kenčia Kauno rajono gyvenviečių žmonės, pasirodo, net neveikė. Dėl to trečiadienį Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į miesto savivaldybę su prašymu skelbti ekstremalią padėtį.
Sveikas žmogus – stipri Valstybė
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) konstitucijoje pažymima: „Sveikata yra suvokiama kaip visiškos fizinės, dvasinės bei socialinės žmogaus gerovės būsena, o ne tiktai padėtis, kuomet nesergama liga ar neturima jokios negalios“.
Lietuvoje, kai kalbama apie sveikatą, žmonės pradeda galvoti apie ligas ir gydytojus. Ir tai labai klaidina Lietuvos visuomenę, kada bandoma sveikatą priskirti tik gydytojų ir ligoninių specialistų atsakomybei. Tikrovė yra kitokia. Už nelaimingus atsitikimus gatvėse, traumas ir avarijas pirmiausia atsako ne Sveikatos apsaugos, o Susisiekimo ministras. Už vaikų ir suaugusių nutukimą atsako Žemės ūkio ir Ekonomikos ir inovacijų ministrai. Už alergijas, plaučių sunkius susirgimus atsako Aplinkos ministras, nes žmonės kvėpuoja nešvariu oru, ypatingai didžiųjų miestų automobilių kamščiuose. Už alkoholio, tabako prekybą atsako Ekonomikos ir inovacijų, Finansų ir Užsienio reikalų ministrai. Už tai, kad vaikai, jaunuoliai augtų sveikai atsako Švietimo, mokslo ir sporto bei Socialinės apsaugos ir darbo ministrai. Už nusikaltimus padarytus girtaujant, nelaimingus atsitikimus atsako Vidaus reikalų ir Teisingumo ministrai.
Pajamų apsaugos ir socialinės atskirties mažinimui išskirtinis dėmesys
Sieksime sukurti tokią pajamų apsaugą, kad kiekvienas žmogus – nepaisant socialinių rizikų, kurios gali pasitaikyti jo gyvenime – nebūtų paliktas nuošalyje ir toliau dalyvautų kuriant visuomenės gerovę. Liga, nedarbas, senatvė ir kitos socialinės rizikos, tokios kaip vieniša motinystė/tėvystė ar šeimos narių slauga, kai žmogus tam tikru metu negali pakankamai užsidirbti, ištinka kiekvieną. Sieksime deramai kompensuoti prarastas pajamas dėl šių rizikų.
Sava ir svetima Lietuvos ateities karta
kauno miesto taryba, mažamečiai, švietimas, vaikų darželiai, vaikų diskriminacija
Lietuvoje mažamečiai vaikai diskriminuojami vien tik todėl, kad jų tėvai dirba mieste, o gyvena rajone. Su tokia situacija susidūrė Kauno rajono vaikai, lankantys miesto darželius. Dėl miesto tarybos sprendimo, rajono vaikų buvimas miesto darželiuose kainuoja iki 16 kartų brangiau nei miesto vaikams. Tai akivaizdi diskriminacija, nors draudžiama įvairiais įstatymais, Jungtinių Tautų konvencija.
Daugiau…
Valstybei pyragai, savivaldai – trupiniai
Kauno LEZ, Kauno rajonas, verslas, verslo plėtra
Niekas turbūt nesiginčytų, kad investicijos Lietuvoje skatina pažangą ir progresą, šalies ekonominį vystymąsi, padeda kovoti su skurdu ir pajamų nelygybe. Tačiau bet kuriai vystomai ekonominei zonai arba pavienėms stambioms investicijoms turi būti tinkamai pasiruošta, kad nei verslas, nei vietos gyventojai, kurių nemaža dalis gyvena šalia pramonės zonų, nejaustų nepatogumų arba tai turėtų įtakos žmonių gyvenimo kokybei.
Laikas grįžti prie visuotinio įdarbinimo idėjos
nedarbas, užimtumas, verslas. verslumo skatinimas, visuotinis įdarbinimas, visuotinis užimtumas
Ar kas nors skaičiavo, kur geriau valstybei investuoti – į nedarbo išmokas ar darbingo amžiaus žmonių persikvalifikavimą, mokymąsi visą gyvenimą, švietimo sistemos pertvarką ir praktinių darbo įgūdžių jaunimui įgijimo programas, taip didinant užimtumą, mažinant nedarbo lygį? Išaugęs nedarbas kelia daugybę problemų, pradedant pajamų nelygybe, didėjančiu skurdu, žmogaus socialine izoliacija, prastėjančiu klimatu šeimose, dėl savivertės praradimo prastėjančia sveikata ir baigiant milžiniškomis valstybės išlaidomis. Nedarbas skatina ne tik socialinę atskirtį, psichologines problemas bet ir neprisideda prie Gerovės valstybės kūrimo proceso.
Mikroskopinis padaras testuoja lyderius
COVID19, koronavirusas, krizė, sveikatos krizė
Šiandien vyksta globalinis karas su nematomu, greitu ir klastingu virusu COVID-19. Tai iššūkis visai žmonijai, bet pirmiausia – valstybių lyderiams. Kiekviename kare reikia vadų – drąsių, išmintingų strategų, gebančių matyti ne tik tai, kas vyksta dabar, bet ir turėti manevrų arsenalą, greitai reaguoti. Apie virusų kilmę ir jų galimą poveikį civilizacijai kalbėta jau seniai, tačiau ekonomikos augimo euforijos apakinti pasaulio lyderiai tų prognozių nelaikė rimtomis arba tiesiog nenorėjo girdėti. COVID-19 reikalauja žaibiškų sprendimų. Mikroskopinis tvarinys, kurio kai kurie mokslininkai net nelaiko gyvybės forma, savo aštriomis karūnomis tikrina politinius lyderius, valstybių elitą, drebina pasaulinės ekonomikos pamatus, griauna visuotinės gerovės iliuziją.
Daugiau…